|
|
|
Diabetu sergantiems žmonėms taip pat padidėja infarkto ir insulto rizika, tačiau yra priemonių, kurių galima imtis šiai rizikai sumažinti ir tinkamai širdies priežiūrai užtikrinti.
|
|
Plakdama širdis arterijomis pumpuoja kraują į kiekvieną mūsų kūno dalelę.
Kraujo spaudimas arterijose yra nevienodas. Aukščiausias kraujo spaudimas būna tada, kai širdis išstumia kraują - jis dar vadinamas sistoliniu kraujo spaudimu.
Žemiausias kraujo spaudimas būna tada, kai širdis ilsisi prieš priimdama kraują į širdį, - jis dar vadinamas diastoliniu kraujo spaudimu.
|
|
Todėl, pamatavus kraujo spaudimą, matuoklio ekranėlyje matome kelis rodmenis: pirmasis reiškia sistolinį kraujospūdį, antrasis - diastolinį.
|
|
Norint, kad širdis būtų sveika, kraujo spaudimas turėtų būti ne didesnis negu 130 ir 85.
|
|
Aukštas kraujo spaudimas, vadinamas „hipertenzija“, būna tada, kai arterijų sienelės sukietėja, o smulkiosios kraujagyslės dar labiau susiaurėja.
|
|
Širdis turi dirbti daugiau, kad kraujas pratekėtų šiomis sukietėjusiomis ir susiaurėjusiomis kraujagyslėmis. Dėl to padidėja kraujo spaudimas.
|
|
Daugeliui žmonių kraujospūdis pakyla ne dėl vienos, bet dėl kelių priežasčių:
- antsvorio,
- fizinio krūvio stokos,
- per didelio druskos vartojimo,
- kai geriama per daug alkoholio,
- valgoma per mažai vaisių ir daržovių.
|
|
Genai ir šeimos gyvenimo būdas taip pat daro savo. Jei jūsų tėvų kraujospūdis buvo padidėjęs, gyvendami kartu neįpratote valgyti pakankamai vaisių ar daržovių, didelė tikimybė, kad jūsų kraujospūdis taip pat bus aukštas.
|
|
Aukštas kraujospūdis padidina širdies priepuolio ar insulto riziką. Per ilgesnį laiką jis gali pakenkti regėjimui ir inkstams. Būtent todėl gydytojas ar slaugytojas turi reguliariai tikrinti jūsų kraujospūdį.
|
|
Hipertenzija, kaip ir diabetas, yra nepagydoma liga, tačiau ją taip pat galima kontroliuoti pakeitus gyvenimo būdą ir vartojant vaistus. Sveika mityba ir reguliari mankšta, paprastai rekomenduojamos diabetu sergantiems žmonėms, padeda sumažinti ir kraujo spaudimą.
|
|
Gydytojas jums gali paskirti vienos ar kelių rūšių tablečių. Jas būtina vartoti reguliariai. Nenustokite jų gerti net ir tuomet, kai jūsų kraujospūdis jau beveik normalus, nebent tai rekomenduotų gydytojas.
|
|
Žmonėms, kuriems nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis, būdinga ir didesnė rizika susirgti širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis.
|
|
Cholesterolį gamina kepenys iš sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų, kurių daugiausia yra mėsoje, svieste, sūriuose.
Cholesterolio kiekį jūsų kraujyje galima nustatyti atlikus paprasčiausią kraujo tyrimą.
|
|
Jei rinksitės sveikesnius, nesočiuosius augalinės kilmės riebalus, o ne mėsą, apskritai maitinsitės mažiau riebalų turinčiu maistu, tai padės sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
|
|
Gydytojas taip pat gali jums skirti vaistų, kurie padės sumažinti cholesterolio kiekį jūsų kraujyje.
|
|
Rūkymas širdį veikia keliais būdais.
Nikotinas ir anglies monoksidas, kuriuos įkvepiate rūkydami, verčia širdį plakti dažniau. Šios medžiagos taip pat skatina kraujo krešulių formavimąsi.
|
|
Kitos cheminės medžiagos, patenkančios į organizmą rūkant, kenkia širdies raumenyje esančioms arterijoms skatindamos ant jų sienelių kauptis riebalus. Tai gali tapti infarkto priežastimi.
|
|
Mesti rūkyti yra vienas svarbiausių dalykų, ką galite padaryti norėdami apsaugoti savo širdį.
|
|
Jei turite antsvorio, tai apsunkina jūsų širdies darbą, ir sunkiau kontroliuoti diabetą.
|
|
Norėdami numesti svorio, turite susidaryti sveikos mitybos planą ir jo laikytis, taip pat reguliariai mankštintis. Tai taip pat bus naudinga jūsų širdžiai ir gydant diabetą.
|
|
Jei nusprendėte, jog laikas mesti svorį, užsirašykite konsultacijai pas dietologą, kuris padės sveikos mitybos planą pritaikyti kasdieniams jūsų poreikiams.
|
|
Jei nesergate jokia kita širdies liga, stresas netaps infarkto priežastimi.
Tačiau, patyrus stresą, dažniausiai ieškoma būdų, kaip kuo greičiau nusiraminti.
|
|
Rūkymas, persivalgymas, alkoholis, net narkotikai gali trumpam padėti pasijusti geriau, bet visa tai labai kenkia širdžiai.
|
|
Užuot griebęsi visų šių dalykų, išmokite priimtinais būdais susidoroti su stresu. Reguliari fizinė veikla ir laimės hormonai, vadinami endorfinais, kurie išsiskiria sportuojant, padės pamiršti stresą, taip pat bus naudingi širdžiai ir padės geriau kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
|
|
|
