Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis daugiau žmonių serga cukriniu diabetu. 2007 m. statistikos duomenimis šia liga sirgo apie 3 proc. Lietuvos gyventojų, tuo tarpu Tarptautinė diabeto federacija nustatė, kad 2007 m. apie 6 proc. pasaulio gyventojų sirgo šia liga. Tikėtina, kad ir Lietuvoje cukriniu diabetu serga dvigubai daugiau žmonių, tačiau to jie patys nežino. Cukrinis diabetas dėl neryškių pradinių ligos simptomų yra diagnozuojamas pavėluotai, dažniausiai praėjus 6-9 m. nuo susirgimo pradžios. Toks vėlyvas ligos nustatymas bei nepakankamas gydymas skatina daugelį sunkių komplikacijų: aklumą, inkstų funkcijos nepakankamą, širdies ir kraujagyslių ligas, galūnių amputacijas, insultą ir kt.

Kiekvienas žmogus gali susirgti cukriniu diabetu. Ši tikimybė didėja, esant ligos rizikos veiksniams.

• Nutukimas. Nutukimas - svarbiausias cukrinio diabeto rizikos veiksnys. Moksliniai tyrimai įrodė, kad asmenims, kurių kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 35kg/m2, tikimybė susirgti šia liga yra 80 kartų didesnė negu tiems, kurių KMI mažesnis nei 22kg/m2. Svarbus yra ne tik nutukimo laipsnis, bet ir riebalų kaupimosi vieta. Įrodyta, kad asmenims, kurių riebalai kaupiasi viršutinėje kūno dalyje („obuolio“ tipo nutukimas), yra didesnis pavojus susirgti cukriniu diabetu nei tiems, kurių riebalai kaupiasi sėdmenų ar šlaunų srityse („kriaušės“ tipo nutukimas).
• Fizinis neveiklumas. Žinoma, kad reguliariai sportuojantiems asmenims tikimybė susirgti cukriniu diabetu yra 3 kartus mažesnė negu nesportuojantiems.
• Paveldimumas. Moksliniai tyrimai įrodė, kad asmenų, kurių abu tėvai sirgo cukriniu diabetu, tikimybė susirgti šia liga yra 40 procentų.
• Vyresnis amžius. Didėjant amžiui, diabeto paplitimas populiacijoje dažnėja.
• Jei nėštumo metu buvo padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje (nėščiųjų diabetas) tai 50 proc. tokių moterų suserga cukriniu diabetu per ateinančius 20 metų. Visa tai įrodyta moksliniais tyrimais.
• Moterims gimdžiusioms naujagimius, kurių svoris didesnis nei 4 kilogramai didėja tikimybė susirgti cukriniu diabetu.
• Gliukozės toleravimo sutrikimai (GTS). GTS - tai tokia būklė, kai gliukozės tolerancijos mėginio metu išmatuojama gliukozės koncentracija kraujyje yra didesnė nei norma, bet mažesnė nei diabeto diagnostikai pripažinti kriterijai. Mokslinių tyrimų duomenimis 30 procentų asmenų, turinčių gliukozės tolerancijos sutrikimą, per ateinančius 3 metus išsivysto cukrinis diabetas.
• Rūkymas. Rizika susirgti cukriniu diabetu priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus, rūkymo stažo. Žinoma, kad rūkantiems 20- 25 cigaretes per dieną rizika susirgti cukriniu diabetu 2-3 kartus didesnė nei nerūkančių.
• Riebalų apykaitos sutrikimas (dislipidemija), kai kraujyje padidėjusi trigliceridų (>=2.2 mmol/l) koncentracija ir/ar sumažėjęs didelio tankio lipoproteidų (<=0,9 mmol/l) kiekis.
• Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS >= 140/90mmHg). Įrodyta, kad padidėjusį AKS turinčių asmenų rizika susirgti šia liga 2,5 kartus didesnė nei neturinčių AKS padidėjimo.
• Kasos ligos. Jų metu, sutrinka insulino išsiskyrimas į kraują , vystosi insulino koncentracijos nepakankamumas (insulinas - hormonas, kuris mažina gliukozės kiekį kraujyje).
• Endokrininės ligos (pvz.: akromegalija, hipertirozė), kurių metu padidėja hormonų, pasižyminčių insulinui priešingu poveikiu, gamyba, yra didesnė tikimybė susirgti cukriniu diabetu.
• Kai kurių vaistų (pvz. gliukokortikoidų, α interferono) vartojimas. Šie vaistai plačiai naudojami gydant reumatologinius susirgimus, imunines ligas.

Jei kiekvienas asmuo žinos apie galimus rizikos veiksnius susirgti cukriniu diabetu ir profilaktiškai ne mažiau kaip kartą metuose pasitikrins gliukozės koncentraciją kraujyje, tuomet bus laiku diagnozuojama ši klastinga ir pavojinga liga. Laiku pradėtas gydymas padės atitolinti ir/ar išvengti sunkių komplikacijų.

Gydytoja endokrinologė Eglė Balčiūtė