Vasara, saulė ir gaivus vanduo puikiai dera tarpusavyje. Nesvarbu, ar jūs jį geriate, maudotės jame ar naudojatės norėdami atsivėsinti, vanduo turėtų būti nuolatine jūsų kasdieninio gyvenimo dalimi.

Vanduo yra gyvybės šaltinis. Apie 70% žemės dengia vanduo, o šis skaičius yra lygus 1,4 kvadrilijonui litrų. Tik 3% sudaro gėlas vanduo, likusius 97% - sūrus. Vanduo yra visų būtybių sudedamoji dalis, visi medžiagų apykaitos procesai yra grindžiami vandeniu ir jis sudaro beveik du trečdalius žmogaus kūno.

PER 24 VALANDAS...
... per inkstus prateka 2000 litrų vandens.
... per inkstus, žarnas, odą ir plaučius išsiskiria 2-2,5 litro vandens.
... per žmogaus smegenis prateka 1400 litrų vandens.
... pagaminama 1,5 litro seilių ir 8,2 litrų skrandžio sulčių.
Vanduo yra mūsų medžiagų apykaitos ir mūsų gyvybingumo pagrindas.

"Vandens gėrimas yra vienas iš sveikiausių dalykų, kurį mes galime padaryti."

Labai svarbu gerti daug vandens, visų pirma vasaros metu, kadangi esant aukštesnei temperatūrai organizmas prakaituoja ir praranda daugiau skysčių. Mums būtina gerti vandenį, nes jis padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir taip pat perneša maistingąsias medžiagas į įvairius mūsų organus. Jis ne tik pašalina iš mūsų organizmo atliekas ir nešioja į mūsų ląsteles deguonį, bet ir apsaugo mūsų sąnarius bei organus. Vanduo yra būtinas beveik kiekvienai kūno funkcijai, o vandens gėrimas vis dar yra vienas iš sveikiausių dalykų, kurį galime padaryti. Tai ypatingai svarbu diabetu sergantiems žmonėms, kadangi gliukozės lygio organizme kontroliavimas ir pakankamo vandens kiekio gėrimas yra geriausi būdai išvengti inkstų problemų. "Padidėjus cukraus kiekiui kraujyje jis sukelia diuretinį poveikį ir organizmas praranda daug vandens," aiškina dr. Robert Meloni interviu Amerikos diabeto sveikatos žurnalui (American Diabetes Health Magazine). "Kuomet veiksmingai kontroliuojamas cukraus kiekis kraujyje, šlapinimosi dažnumas paprastai nesukelia problemų. Nuolatinis skysčių vartojimas mažesniais kiekiais sumažina būtinybę dažnai lankytis tualete ir puikiai drėkina jūsų organizmą."

Jums reikalingas vandens kiekis priklauso nuo jūsų amžiaus, klimato sąlygų, nuo bendros jūsų sveikatos būklės, mitybos ir fizinės veiklos lygio. Atminkite, kad troškulio jausmas neatsiranda, kol organizme audiniuose nepradeda trūkti vandens, taigi gerkite vandenį anksčiau nei pajuntate troškulį. Labai dažnai vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės neatpažįsta troškulio jausmo arba jis atsiranda tik tuomet, kai organizme pradeda trūkti skysčių. Dehidratacija gali sukelti rimtas fiziologines reakcijas, pavyzdžiui, šlapinimosi trakto infekcijas ir vidurių užkietėjimą, nuovargį, galvos skausmą ir migreną. Dr. Joseph N. Blau, Londono migrenos klinikos neurologas ir vienas iš įkūrėjų, atrado, kad dehidratacija gali sukelti galvos skausmą arba iššaukti migrenos priepuolį. "Jeigu dirbate karštoje aplinkoje arba jums skauda galvą, išgerkite dvi stiklines vandens. Jeigu galvos skausmas atsirado dėl dehidratacijos, jis turėtų per valandą dingti," teigia jis. Dehidratacija taip pat gali turėti poveikį protinei veiklai. Lydso universitete atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad vaikų gebėjimas sutelkti dėmesį į matematikos užduotis pablogėjo jeigu jų organizmas dehidratuodavo nuo 1 iki 2%, o toks skaičius net nėra pakankamas, kad sukeltų troškulio pojūtį. Britanijos mitybos fondas ir sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja kas dieną išgerti mažiausiai 1,5-2 litrus skysčių, t.y. 7-10 stiklinių. Nors organizmas pasisavina skysčių iš maisto, šio kiekio nepakanka patenkinti organizmo poreikius.

Labai retais atvejais per didelis išgertas vandens kiekis gali sukelti apsinuodijimą ir hiponatremiją - susijusią problemą, kurią sukelia organizme ištirpęs natris. Tai gali nutikti jaunesniems nei šešių mėnesių amžiaus kūdikiams, jeigu jie per dieną išgers kelis buteliukus vandens arba per daug atskiedus kūdikių mišinėlį. Vandeniu apsinuodyti gali ir sportininkai, jeigu dehidratavę išgers per daug vandens be elektrolitų, t.y. magnio ir kalio, kuriuos organizmas prarado sportuojant. Tačiau visiems kitiems mažai tikėtina apsinuodyti vandeniu, net jeigu išgers žymiai daugiau nei rekomenduojamus 1,5-2 litrus vandens. Suaugusio žmogaus inkstai per dieną gali perdirbti 15 litrų vandens: nepaisant to, venkite išgerti labai didelį kiekį vienu kartu. Jeigu jums iškilo klausimų dėl per didelio ar per mažo išgeriamo vandens kiekio, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju arba registruotu dietologu, kurie padės nustatyti jums reikiamą ir tinkamą kiekį.

Parduotuvėse galima įsigyti daug skirtingų rūšių vandens, o tai gali sukelti sumaištį. Atidžiai išnagrinėkite etiketę, kurioje turėtų būti pateikta informacija apie vandens kilmę ir sudėtį. Jeigu jums kyla klausimų dėl konkretaus produkto, galite susisiekti su gamintojo klientų aptarnavimo skyriumi. Pateikiame jums keletą kategorijų:

• Artezinio šulinio vanduo išgaunamas iš vandeningojo sluoksnio (akytų uolienų, smėlio ir žemės sluoksnio, kuriame yra vandens). Spaudimą šulinyje sukelia supantys aukštesnieji uolienų arba molio sluoksniai. Šis procesas išvalo vandenį ir papildo jį mineralais.
• Mineralinis vanduo išgaunamas iš požeminio šaltinio. Vėliau jo negalima papildyti mineralais ir mikroelementais, kadangi jie turi būti gaunami iš požeminio vandens šaltinio.
• Šaltinio vanduo teka natūraliai žemės paviršiuje. Jis atiteka iš požeminių darinių ir turi būti surenkamas tiesiogiai iš šaltinio arba per požeminių darinių, kurie maitina šaltinį, gręžinį.
• Šulinio vanduo yra paprastas vanduo, esantis vandeningojo sluoksnio duobėje.

Vanduo iš čiaupo yra pigi alternatyva pilstomam vandeniui. Daugumoje Anglijos ir Velso dalių jis yra aukštos kokybės. Geriamojo vandens inspekcija (DWI) yra atsakinga už geriamo vandens kokybės įvertinimą Anglijoje ir Velse bei priverstinių veiksmų vykdymą, jeigu vanduo neatitinka standartams. Daugiau informacijos apie vandens kokybę savo vietovėje galite rasti interneto adresu www.dwi.gov.uk. Škotijoje Geriamojo vandens kokybės reguliavimo tarnybos adresas yra www.dwqr.org.uk, Airijoje už tai atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra (www.epa.ie), o Šiaurės Airijoje - Aplinkos ir paveldo tarnyba (www.ehsni.gov.uk).

Vanduo yra ne tik būtinas vartoti geriant, tačiau gali būti ir tobula aplinka sportui, o aktyvių užsiėmimų vandenyje pasirinkimas yra gausus. Plaukimas yra viena iš treniruočių rūšių, kuri visapusiškai gerina jūsų fizinę būklę, kadangi jos metu yra derinami širdies ir kraujagyslių veiklą skatinantys pratimai, būdingi bėgimui, ir stiprumo lavinimas, paprastai ugdomas kilnojant svorius. Be to, dėl po vandeniu esančio spaudimo jis masažuoja jūsų raumenis. Tačiau kodėl gi neišmėginus kitų įdomių užsiėmimų vandenyje, pavyzdžiui, bėgimo vandenyje (aqua jogging) arba aerobikos vandenyje (aqua aerobics)? Šios sporto rūšys idealiai tinka pagyvenusio amžiaus žmonėms ir nėščioms moterims, kadangi jų metu neapkraunami sąnariai ir tuo pačiu metu veiksmingai treniruojamasi: "Panirus į vandenį mus iš visų pusių veikia spaudimas ir tai priverčia šioms jėgoms besipriešinančius raumenis dirbti tolygiai," teigia Elizabeth Quinn, Sporto medicinos žurnalo (Sports Medicine magazine) sporto fiziologė ir konsultantė sveikatos klausimais.

Bėgimas vandenyje yra panašus į bėgimą ant sausos žemės, tačiau sąnariams tenka mažesnė apkrova, o vandens sukeliamas spaudimas suintensyvina jūsų treniruotę. Tačiau turėtumėte dėvėti specialų bėgimui vandenyje skirtą diržą, pagamintą iš putų, kuris dedamas ant nugaros. Diržas veikia kaip gelbėjimosi liemenė ir padeda jums plūduriuoti vandenyje. Aerobika vandenyje grindžiama tais pačiais principais; ji panaši į įprastą aerobikos treniruotę, tačiau vyksta vandenyje ir jos metu naudojama tokia įranga kaip puspirštinės, svarmenys ir guminiai kamuoliukai. Dėl smulkesnės informacijos apie jums tinkančias treniruotes kreipkitės į šalia jūsų esantį baseiną arba prisijunkite prie klubo arba užsiėmimų su draugais arba šeima. Tai suteiks jūsų treniruotei socialinį elementą ir gali paskatinti jus treniruotis dažniau, jeigu jums reikalinga papildoma paskata.

Maudymasis šiltame vandenyje ne tik puikiai veikia kūną, tačiau ir atpalaiduoja protą bei padeda atsikratyti streso. Yra daugybė įvairių hidroterapijos formų, pavyzdžiui, saunos ir garų pirtys. Daugelis viešbučių siūlo įvairias spa procedūras, taigi prieš užsakydami viešbutį pasiteiraukite ir dėl šių paslaugų. Tačiau kodėl neįsirengus ir savo "sveikatos fermos" namuose? Sukurkite atpalaiduojančią atmosferą kvapniomis vonios druskomis ir žvakėmis. Kvepiančios žvakės stimuliuoja nosyje esančius uoslės receptorius, kurie tiesiogiai susiję su ta smegenų dalimi, kuri dar įtaką jūsų geros savijautos pojūčiams. Pavyzdžiui, gerai žinoma, kad citrusiniai aliejai padeda pakelti dvasią ir stimuliuoja, o eteriniai levandų aliejai atpalaiduoja bei ramina. Sustiprinkite šį poveikį raminančiais švelnios muzikos garsais, užmerkite akis ir leiskite mintims kelias brangias akimirkas paklajoti laisvai.